Vytautas Brauskas; Gimtinei

                  Gimtinei

 

Apkabink mane

                      Beržo dainuojančiu šlamesiu ,

                      Tūkstančiu žemės kvapų ,

                      Spengiančia ryto ramybe

                      Ir bobų vasaros voratinklių gijomis.

 

               Pabučiuok mane

                      Kvepiančiom vieškelio dulkėm,

                     Medų apginusių bičių geluonimi,

                      Sodo žiedų saldumu

                      Ir dobilo raudonom lūpom..

 

                Prisiglausk prie manęs

                      Prisirpusių vyšnių karoliais,

                      Pakelės kryžių kančia,

                      Šunų apkandžiotom palaukėm

                      Ir dalgiais suraikytom rugiapjūtėm.

 

                Pagirdyk mane

                      Šulinio svirčių girgždėjimu,

                      Džiūstančio upelio troškuliu,

                      šaltu rasos sidabru

                      Ir spalvotais vaikystės sapnais -

 

               Aš taip pasiilgstu Tavęs , Gimtine...

 

Žodis,

Iššautas nevaldoma strėle,

Atsimušė

Tiesiog

Į baltapūkės mergytės akis,

Slepiamas  mėlynu žibutės žiedu..

 

Virpa

Tarytum benamė

Mano širdis,

Apglėbusi žibutės skausmą,

Ir klausosi,

Klausosi

Spengiančios tylos.

  

**

 

Taurė -

Pilna Tavo meilės vyno.

Keliu ją

Virš visų sodų,

Virš visų gėlynų,

Į kuriuos saulė  man pripylė

Spalvingiausių Laimės žiedų.

  

 Vienatvė

 

Nuometu puošias diena.

Ruošiasi puoton daina.

Šaukia dangun vyturiai...

O širdyje

Tuštuma.

 

Vėjo sparnų supama,

Plaikstos virš laužo liepsna,

Skamba palaukė visa,

O širdyje

Tuštuma.

 

Pratęsia naktį diena,

Tavęs, tik Tavęs laukdama.

Tildo gaudimą varpų

Vienatvė,

Vilku kaukdama.