Einu aš į rudenio tolumas
Per lieptą vakarės žaros,
Pavasarių savo ieškodamas,
Ieškodamas savo aušros.
Vaikystės upeliuose supasi
Laiveliai seniai palikti,
Tik skamba vis retkarčiais lūpose
Vardai jų išlikę širdy.
Visus šiandien juos susirinkęs aš
Lyg skambančius džiaugsmo lašus,
Motulei prie lango palinkusiai
Į dainą sudėjęs nešuos.
Nešu juos į rudenio tolumas,
Lyg spindulį saulės kaitrios,
Pavasario savo dar vis beieškodamas,
Ieškodamas savo aušros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą